- vienmulis
- 2 vienmùlis, -ė (plg. la. vienmuļš, vienmulīgs) adj. (2) NdŽ, Ms, víenmulis (1), vienmulỹs, -ė̃ (3a) JI97, J.Jabl(Als), KŽ, Brs; S.Dauk, FrnW 1. NdŽ, JI97, J.Balč(Yl) kuris beveik vienodo storio per visą ilgį, nuo apačios iki viršaus: Vienmulỹs medis, kurs apvalus, per vieną lygus kamienas ir galūnė J. Rąstas nūkamienis, t. y. nuo kamieno storas ir tuo eina į plonumą, ne vienmulis J. Vienmulỹs beržas, kurio tiek kamėno, tiek galūnės colių Šts. Mūso apušrote y[ra] daug víenmulių pušų KlvrŽ. Visas datulės stiebas lygus, vienmulis, koks drūtumo apačioje, toks ir pačioje viršūnėje rš. | Visas [Žemės] sątvaris vienmulis, nedailus, krupuliuotas A1883,47. | Víenmulė butelka Škn. Kad kiaulės blužnis vienmùlė, nebūs šalčių tą žiemą Lk. | prk.: Ta merga, boba yra vienmulė̃ – be jokios pargniaužos J. Gražaus lyciaus žmogus – gero liemens, ūgliaus, ne kreivas, ne vienmulỹs J. Mun sijonai netinka, aš esu tokia vienmùlė Trš. Toks paguldytas, toks pastatytas – víenmulis DūnŽ. Paršas y[ra] vienmulỹs, lenciūgas nelaikos užkabintas Šts. Anos kojos tokios víenmulės Yl. 2. prk. vienalytis, vieningas: Krikščionystė ne susiūta iš skiautelių, bet vienmulė Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.